Scoris paskelbti TOP100 pelningiausių Lietuvoje veikiančių įmonių duomenys iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip dar viena sėkmės istorija. 2025 metais šios įmonės sugeneravo apie 5 mlrd. eurų pelno — tai daugiau nei padvigubėjimas per vienerius metus (2024 m. buvo 2,3 mlrd. eurų). Įspūdingas skaičius bet kuriame kontekste.
Tačiau tikras įdomumas prasideda tada, kai pabandai į šiuos skaičius pasižiūrėti ne kaip į reitingą, o kaip į verslo struktūrų, kainodaros ir kapitalo veikimo momentinę nuotrauką.
xls duomenų failas: ATSISIŲSTI
Koncentracija: ketvirtadalis įmonių, du trečdaliai pelno
Pirmas dalykas, kuris krenta į akis — pelno koncentracija. TOP25 įmonės 2025 metais sugeneravo 64% viso TOP100 pelno, arba beveik 3,2 mlrd. eurų. Likusios 75 įmonės pasidalijo maždaug 1,8 mlrd. eurų.
Tai nėra „platus verslo augimas". Tai klasikinė koncentracijos logika — keli labai stiprūs žaidėjai pasiima didžiąją dalį rezultato.
Dar svarbiau: didžiausia koncentracija yra net ne visoje TOP25 grupėje. Dvi pirmosios vietos — Vilniaus prekyba (568 mln. eurų) ir Tesonet Global (554 mln. eurų) — sudaro daugiau nei ketvirtadalį viso TOP100 pelno. Ir abu šie rezultatai yra iš esmės vienkartiniai ar struktūriniai šuoliai: Tesonet augo nuo 20 mln. iki 554 mln. eurų — 27 kartus per metus.
Struktūra: pelnas ne iš operacijų, o iš architektūros
Kai pradedi nagrinėti, kas tos įmonės, vaizdas dar labiau išsikristalizuoja. Didelę TOP dalį sudaro ne tradiciniai operaciniai verslai, o holdingai, pagrindinės buveinės, investicinės ir valdymo struktūros.
Dominuojančios veiklos pagal pelną:
- Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla — ~635 mln. €
- Pagrindinių buveinių veikla — ~615 mln. €
- Kontroliuojančiųjų bendrovių veikla — ~600 mln. €
- Ryšių paslaugų veikla — ~222 mln. €
- Mažmeninė prekyba maisto produktais — ~206 mln. €
- Elektros gamyba — ~198 mln. €
- Kita, niekur kitur nepriskirta, finansinių paslaugų veikla — ~139 mln. €
Šios struktūros dažnai neturi didelio darbuotojų skaičiaus ar operacinio „footprinto". Jos valdo kapitalą, dukterines įmones, intelektinę nuosavybę ar finansinius srautus. Pelnas čia atsiranda ne fabrikuose ar parduotuvėse, o struktūroje — kaip dividendai, kapitalo pervertinimai ar vidiniai grupių sandoriai.
Darbuotojai: 100 000 eurų pelno vienam žmogui — bet ne taip, kaip manote
TOP100 įmonėse iš viso dirba apie 50 000 žmonių, o bendras pelnas siekia apie 5 mlrd. eurų. Matematika aiški: maždaug 100 000 eurų pelno vienam darbuotojui.
Bet realybė čia daug įdomesnė.
Holdingai ir struktūrinės įmonės:
- Narbutas Group: 1 darbuotojas → 107,5 mln. € pelno
- VG Holding: 1 darbuotojas → 86,2 mln. € pelno
- Renalfa Europe: 1 darbuotojas → 77,6 mln. € pelno
- Tesonet Global: 23 darbuotojai → 554 mln. € pelno (~24 mln. € / darb.)
Operaciniai verslai:
- MAXIMA LT: 11 317 darbuotojų → 152,7 mln. € pelno (0,013 mln. € / darb.)
- Energijos skirstymo operatorius: 2 626 darbuotojai → 28,3 mln. € pelno (0,011 mln. € / darb.)
- SANITEX: 1 216 darbuotojų → 40,5 mln. € pelno (0,033 mln. € / darb.)
Skirtumas — tūkstantimis kartų. Tai parodo, kad „produktyvumas" šiuo atveju visiškai nesusijęs su darbuotojų efektyvumu. Jis susijęs su kapitalo struktūra.
Pelno nepastovumas: vienkartiniai šuoliai keičia visą vaizdą
Didžiausi teigiami pokyčiai 2024→2025:
| Įmonė | Pokytis |
|---|---|
| ORLEN Lietuva | +712 mln. € (iš −687 mln. į +25 mln.) |
| Tesonet Global | +534 mln. € (iš 20 mln. į 554 mln.) |
| Vilniaus prekyba | +359 mln. € (iš 210 mln. į 568 mln.) |
| Bitė group | +140 mln. € (iš −25 mln. į 116 mln.) |
| Akropolis Group | +82 mln. € (iš 10 mln. į 93 mln.) |
Didžiausi neigiami pokyčiai:
| Įmonė | Pokytis |
|---|---|
| Thermo Fisher Scientific Baltics | −245 mln. € |
| Pinetree Capital | −104 mln. € |
| Vičiūnų grupė | −81 mln. € |
| Girteka Group | −40 mln. € |
| Vinted | −39 mln. € |
Šie svyravimai rodo, kad didelė dalis pelno yra cikliška ir priklausoma nuo išorinių veiksnių — energetikos kainų, žaliavų rinkų, finansinių sandorių ar vienkartinių įvykių. Bandymas vertinti šiuos skaičius kaip stabilų „pelningumo lygį" dažnai yra klaidinantis.
Kontekstas: 5 mlrd. eurų biudžeto akimis
5 mlrd. eurų pelnas prilygsta beveik penktadaliui Lietuvos valstybės biudžeto pajamų 2025 metais (palyginimui — biudžeto pajamos siekia apie 26–27 mlrd. eurų). Tai leidžia suprasti mastelį.
Tačiau čia atsiranda svarbus niuansas: ne visas šis pelnas yra apmokestinamas Lietuvoje, ne visas lieka Lietuvoje ir ne visas tiesiogiai virsta ekonomine verte valstybei. Dalis jo „praeina" per Lietuvą kaip per struktūrą.
Duomenų tikslumas: ką reikia turėti omenyje
Šie duomenys yra gera apžvalga, bet ne pilnas vaizdas. Svarbūs apribojimai:
- Finansinių metų nesutapimai — dalis įmonių (pažymėtos *) skelbia duomenis ne pagal kalendorinius metus, todėl periodai skiriasi
- Skirtingo ilgio laikotarpiai — kai kurių įmonių finansinis periodas ilgesnis ar trumpesnis nei metai (pažymėtos ** ir ***)
- Sąrašas neišsamus — neįtraukti bankai, draudimo bendrovės ir kitos finansinės institucijos, kurios generuoja didelius pelnus, bet neprivalo skelbti duomenų pagal tą pačią tvarką
- Grupių struktūra — daugelis įmonių sąraše atvaizduojamos kaip atskiri vienetai, nors realiai priklauso didesnėms grupėms (pvz., Tele2 ir Telia Lietuva, Maxima LT ir Maxima Grupė). Tai reiškia, kad pelnas gali būti „perkeltas" tarp įmonių apskaitos tikslais
- Veiklų perregistravimas — kai kurios įmonės keičia registruotą veiklą, todėl metų palyginimas gali būti netikslus
- Investicijų dalis — pelnas gali apimti finansinių investicijų pervertinimus, kurie neatspindi realios operacinės veiklos
Įžvalga: ką šie skaičiai parodo — ir ko neparodo
Didelė dalis pelningumo koncentruojasi ne operaciniame darbe, o struktūroje — holdinguose, pagrindinėse buveinėse ir kapitalo valdyme. Tačiau šiuos skaičius verta vertinti atsargiai.
Mes nematome pilno įmonių grupių vaizdo, nežinome kas slypi už pelno šuolių ir kiek rezultatą nulėmė vienkartiniai veiksniai ar struktūriniai pokyčiai. Įmonės čia pateikiamos kaip atskiri juridiniai vienetai, bet realybėje jos yra didesnių sistemų dalis — todėl dalis pelno gali būti apskaitos rezultatas, o ne operacinės veiklos atspindys.
TOP100 labiau parodo, kaip pelnas pasiskirsto paviršiuje, nei kaip jis realiai sukuriamas.
Pagrindinis klausimas lieka atviras: ne kiek uždirbama — o kas iš tikrųjų vyksta po tais skaičiais.
Duomenų šaltinis: Scoris, Registrų centras, Sodra | Įžvalgos: andriuska.pro